Atgauti jėgas ir pasikrauti energijos, paleisti problemas ir mėgautis ramybe – visa tai įmanoma žmogui, įvaldžiusiam relaksacijos technikas. Kaip jų išmokti? Kuo naudingas žmogaus organizmui atsipalaidavimas? Ir kodėl nuolatinis stresas kenkia mūsų organizmui net tada, kai esame tiek prie jo įpratę, kad net nesuvokiame patiriantys įtampą?

 

Gebėjimas atsipalaiduoti – būtinas įgūdis šiuolaikiniame pasaulyje

Sąvoka „relaksacija“ psichologai apibūdina fizinės ir emocinės ramybės būseną, visišką atsipalaidavimą. Ją galima pasiekti natūraliai, pavyzdžiui, miegant ar ribinėse miego būsenose, arba – naudojant specialias technikas. Pastarosios yra būtinos, jei patiriate daug streso, dirbate viršvalandžius arba nuolat jaučiatės pavargę. Pasak žmonių, praktikuojančių atsipalaidavimo metodus, pastarieji jiems padeda išlikti energingiems, sveikiems ir produktyviems.

Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Vakaruose išaugo susidomėjimas atsipalaidavimo praktikomis ir meditacija. Žmonės, atradę šias praktikas teigia gebantys lengviau susidoroti su stresu ir patiriantys ženklų psichologinės sveikatos pagerėjimą. Kai kuriais atvejais, reguliariai praktikuojami relaksacijos metodai gali būti viena priemonių, kovoje su depresija.

Be kita ko, meditacija ugdo streso valdymo įgūdžius; didina savimonę bei padeda susikoncentruoti į dabarties akimirką. Na, o gebėjimas sutelkti dėmesį į dabartį, yra vienas svarbiausių dalykų, į kuriuos kviečia atkreipti dėmesį psichologai. Mokėjimas giliai atsipalaiduoti yra būtinas kiekvienam, nepaisant sveikatos būklės. Šiuolaikinis beprotiškas gyvenimo ritmas kelia stresą net patiems stipriausiems. Kartais žmogus gali net nepastebėti, gyvenantis nuolatinėje įtampoje, nes atrodo, kad kitaip niekada ir nebuvo. Tačiau net ir nesąmoningai patiriamas stresas yra pavojingas mūsų sveikatai. Tad svarbu išmokti išsivaduoti nuo įtampos.

Jei galėsite įvairioms atsipalaidavimo technikoms per dieną skirti bent 20-30 minučių, jūsų gyvenime įvyks nuostabūs pokyčiai. Pagerės širdies ritmas, spaudimas, kvėpavimas, normalizuosis smegenų ir pagrindinių raumenų grupių aprūpinimas krauju, išnyks raumenų įtampa, pagerės protinė veikla, padidės atsparumas stresui. Be abejo, ne visada pakanka vien išmokti atsipalaiduoti. Kartais reikia padėti savo organizmui ir vartojant tokius nervų sistemai svarbius papildu, kaip magnis ar Omega-3 riebiosios rūgštys. Taip pat svarbu, drauge su atsipalaidavimo technikomis, nepamiršti ir fizinio aktyvumo, bei sveikos mitybos.

Na ir pabaigai pateikiame vieną itin lengvą atsipalaidavimo techniką, kurią galima praktikuoti bet kur. Patogiai įsitaisykite ir stenkitės kiek įmanoma atsipalaiduoti. Lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite, sutelkdami dėmesį į orą, patenkantį į plaučius. Taigi: lėtai įkvėpkite, leiskite įkvepiamam orui būti vėsiu ir mėlynu, pajuskite jį savo kūnu. Dabar lėtai iškvėpkite, tai – šiltas rausvas oras. Kartokite pratimą keletą kartų, kol pajusite pagerėjimą.

Kitas galimas atsipalaidavimo technikos pavyzdys – stengtis palaipsniui perkelti dėmesį nuo vienos raumenų grupės prie kitos, pradedant nuo veido raumenų atpalaidavimo, baigiant kojų raumenimis. Atpalaiduodami konkrečią raumenų grupę, stenkitės įsivaizduoti, tarsi įkvėptumėte ne per nosį, o per tą kūno dalį, kurią tuo metu mėginate atpalaiduoti. Jeigu šį pratimą palydėsite relaksacijai tinkama muzika, pajusite dar didesnį poveikį.

Beje, atsipalaiduoti padėti gali ir serotonino išsiskyrimą didinančios amino rūgštys. Na, o visų geriausia atsipalaidavimo technika – pozityvus požiūris ir šypsena veide. Daugelio psichologų praktikuojamas patarimas stengtis per prievartą nusišypsoti net tuomet, kai labai prastai jaučiamės, išties turi racijos. Šypsena tarsi signalizuoja smegenims komandą „viskas gerai“. Tuomet jos automatiškai sumažina streso hormono kortizolio išsiskyrimą ir mes imame jaustis ramiau. Tad, ar beverta klausti, kuo naudingas žmogaus organizmui atsipalaidavimas? Tikimės, kad jums pravers ne tik šio straipsnio informacija, bet ir jame pateikiami relaksacijos pratimai. Būkime laimingi ir sveiki!

 

Grįžti atgal