Ėmus kamuoti prastai nuotaikai ir apatijai, natūraliai kyla klausimas: kaip kovoti su depresija? To vis dažniau savęs klausiame atėjus šaltajam sezonui, kai sumažėja saulės šviesos. Šis, su klimato pokyčiais susijęs nervinės sistemos išsekimas laikomas sezonine depresija. Ji panaši į klinikinę, todėl svarbu gebėti atskirti jas abi.

Kaip kovoti su depresija?

Taigi, kalbant apie šį sutrikimą, nereikėtų painioti sezoninės ir klinikinės depresijos. Pastarąją diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Šio sutrikimo atveju, reikalingi medikamentiniai gydymo metodai ir psichoterapija. Jei ilgą laiką negalite savarankiškai susidoroti su bloga nuotaika, mieguistumu ir apatija, kreipkitės į gydytoją! Na, o mes pamėginsime išsiaiškinti, kaip įveikti lengvo laipsnio, sezoninę depresiją, papildžius savo mitybą naudingomis medžiagomis.

Bloga nuotaika ir apatija mus ištinka ne vien dėl metų laikų kaitos, bet ir dėl streso, trauminių situacijų, varginančių vidinių išgyvenimų. Tad, kokios dažniausios priežastys, galinčios iššaukti ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus ir depresyvią nuotaiką? Tai gali būti:

1. Trauminė situacija. Pavyzdžiui, skyrybos.

Verta pastebėti, kad apie traumuojančius įvykius mes dažniau kalbame su artimaisiais, nei apie ne tokius sukrečiančius, tačiau labai varginančius vidinius išgyvenimus, todėl, iš pirmo žvilgsnio, itin skaudus gyvenimo įvykis, dalinantis jo sukeltomis emocijomis, gali būti įveikiamas lengviau, nei viduje verdančių užgniaužtų emocijų sukeliama depresija;

2. Vidiniai kompleksai, nepagrįstos baimės, nerimas.

Neretai dėl nuolat mus kamuojančių vidinių „demonų“, tenka kreiptis į psichologus ar net psichiatrus, nes jie yra sunkiau įveikiami, kadangi vengiame jais dalintis;

3. Jau minėtas šviesos trūkumas, taip pat – vitaminų trūkumas.

Ši depresija vadinama sezonine, dažniausiai prasidedanti rudenį. Tokiai depresijai, iš dalies, kelią užkirsti padeda vitamino D ir kitų naudingų papildų vartojimas.

Taigi, išorinių sąlygų įtakota depresija įveikiama lengviau, tačiau, net ji gali transformuotis į sudėtingą sutrikimą, jeigu mus veikiančias stresines situacijas paversime nuolatiniu vidiniu konfliktu, žlugdančiu pasitikėjimą savimi ir keliančiu nerimą, bei kitas psichologines problemas.

Ar maisto papildai padeda įveikti depresiją?

 

Taip, maisto papildai gali padėti įveikti lengvo laipsnio depresiją. Ši taisyklė ypač galioja rudens periodui arba pavasario pradžiai, kai kankina sezoninė apatija. Reguliariai vartojant tam tikrus maisto papildus, organizmas pradeda gaminti hormonines medžiagas, kurios yra atsakingos už nuotaikos gerinimą ir nerimo simptomų palengvinimą. Apie šias medžiagas dar pakalbėsime. O dabar išsiaiškinkime, kas vyksta mūsų organizme, kai jame pradeda ūmiai trūkti vitaminų?

Tokiu atveju, žmogus greitai pavargsta, atsiranda nemiga, nerimas. Avitaminozė ir hipovitaminozė gali sukelti ne tik anemiją, bet ir tapti vienu iš rimtų veiksnių, lemiančių užsitęsusios depresijos atsiradimą. Taigi, smegenims, kaip ir visam organizmui, svarbu gauti būtinųjų maisto medžiagų, kurios panaudojamos energijai gaminti. Šios medžiagos yra:

· Angliavandeniai, baltymai, riebalai (Omega-3 riebiosios rūgštys);

· Vitaminai: A, C, D, E, B grupė;

· Mineralai: chromas, magnis, kalcis;

· Kofermentas Q10.

Laimės hormonai ir psichologinė būsena

Laimės hormonai yra neuromediatoriai, perduodantys nervinius impulsus. Tai biologiškai aktyvios cheminės medžiagos, per kurias iš nervinės ląstelės per sinapsinę erdvę tarp neuronų perduodamas elektrocheminis impulsas, taip pat, tokie signalai perduodami iš neuronų į raumenų audinį ar liaukų ląsteles. Taigi, hormonai – cheminė komanda, kurią organizmas perduoda ląstelėms.

Žinant jų prigimtį ir organizme atliekamą neuromediatoriaus vaidmenį, vargu ar įmanoma nuvertinti laimės hormonų poveikį ne tik psichologinei būsenai, bet ir fiziologinėms funkcijoms. Pasiaiškinkime plačiau, kaip veikia šios medžiagos? Pradėkime nuo serotonino. Jis yra slopinantis neurotransmiteris. Jam priešinasi dopaminas, kuris, daugiausia, aktyvuoja mūsų organizmo funkcijas, motyvuodamas ir keldamas malonumą.

 

Grįžtant prie serotonino, svarbu paminėti ir tai, kad ši medžiaga dalyvauja formuojant ir reguliuojant įvairius organizmo fiziologinius parametrus. Nusako bendrą žmogaus gyvenimo kokybę. Ji glaudžiai susijusi su funkcijomis, susijusiomis su nuotaikos, miego, seksualinės ir valgymo elgsenos reguliavimu. Verta užsiminti ir apie dar du laimės hormonus: endorfiną, kuris sukelia malonumą, mažina skausmą bei stresą, ir oksitaciną, kuris padeda pajusti ryšį ir meilę.

Akivaizdu, kad laimės hormonai itin svarbūs sklandžiai organizmo veiklai. Žinodami jų reikšmę, turėtume pasidomėti, kokie veiksniai lemia laimės hormonų apykaitą. Jų kiekį mažina: maistinių medžiagų trūkumas, cukrus, kortizolis, kai kurie medikamentai. Na, o laimės hormonų kiekį didina:

· Vitaminas D;

· Inositolis;

· Amino rūgštys: triptofanas, tirozinas;

· B grupės vitaminai: B1, B3, B6, folio rūgštis.

· Laimės hormonų patekimą į smegenis gerina Omega-3 riebiosios rūgštys.

Beje, dar viena medžiaga – vitaminas C – taip pat gali tapti puikiu padėjėju, reguliuojant normalią laimės hormonų apykaitą, malšinant nuovargį ir užkertant kelią depresijai. Gerkite vitaminą C rudens-pavasario laikotarpiu, kai itin trūksta šviežių daržovių ir vaisių. Rinkitės iš maisto grandinės išgautus papildus, kurių nauda įrodyta moksliškai. Juos rasite Sveikaseima.lt elektroninėje parduotuvėje. Valgykite maistą su riebiosiomis rūgštimis – ir jūsų emocinis fonas normalizuosis. Tikimės, kad atsakėme į klausimą, kaip kovoti su depresija, ir ji netaps jūsų palydove.

Grįžti atgal