Turbūt visi sutinkame su tuo, kad vitaminų svarba organizmui yra neginčytina. Tačiau, ar tikrai pakankamai gerai pažįstame šias svarbias medžiagas? Vitaminai yra grupė organinių maisto medžiagų, kurių organizmas negeba pasigaminti (su retomis išimtimis), todėl svarbu jų gauti su maistu. Vitaminai yra svarbūs mūsų medžiagų apykaitai, psichologinei ir fizinei sveikatai.

Kokie vitaminai būtini gerai savijautai?

Geriausia vartoti natūraliu būdu išgautus, o ne sintetinius vitaminus, nes organizmas kur kas lengviau atpažįsta natūralias medžiagas. Be abejo, nepakanka vien gerti vitaminus papildų pavidalu, svarbu pasirūpinti ir visaverte mityba, bei aktyviu gyvenimo būdu. Taip pat būtina išmokti atsipalaiduoti ir nepasiduoti stresui, nes vitaminai kur kas prasčiau įsisavina nuolatinio streso fone. Kalbant apie stresą, galima paminėti keletą vitaminų, kurie itin svarbūs, siekiant nugalėti šią mūsų amžiaus rykštę.

Tai B grupės vitaminai, ypač vitaminas B6, kuris yra būtinas sklandžiai nervų sistemos veiklai. Be to, piridoksinas (toks yra kitas šio vitamino pavadinimas) teigiamai veikia odą, kraujodaros funkciją ir ląstelių vystymąsi. Jis taip pat itin svarbus baltymų sintezei. Be vitamino B6 veikimo, nesusidaro daugiau nei 100 fermentų, dalyvaujančių baltymų apykaitoje. Papildomai vartoti šiuo vitaminu praturtintą maistą ir papildus rekomenduojama stresinėse situacijose. Daug šios medžiagos randama: žuvyje, šviežiuose daržovėse, ankštiniuose ir grūdiniuose augaluose. Tačiau šiuolaikiniai grūdai yra nuskurdinami, pašalinant iš jų svarbiausiais maistines medžiagas, tad jų svarbu gauti papildomai, vartojant iš grūdų išspaustais lipidais ir steroliais praturtintus papildus.

 

Ne ką mažiau nervų sistemai svarbus yra vitaminas B12. Jis padeda įveikti pervargimo jausmą, kovoti su emociniu išsekimu. Beje, jis taip pat dalyvauja kraujo formavimosi procese, skatina visaverčių, normaliai funkcionuojančių eritrocitų vystymąsi. Be vitamino B12 neįmanoma visavertė DNR, amino ir riebalų rūgščių sintezė. Cianokobalaminas būtinas riebalų deginimui, energijos gamybai, visų nervų sistemos dalių fiziologinei veiklai, cholesterolio kiekio kontrolei, augimo procesų reguliavimui.

Vitaminai, skirti imuninei sistemai stiprinti

Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, skatinantis gerą nuotaiką ir stiprią imuninę sistemą. Tačiau jis naudingas, anaiptol ne vien imunitetui. Vitaminas C dalyvauja kolageno gamyboje; jo yra jungiamajame audinyje, sausgyslėse, raiščiuose, kremzlėse, dantenose, odoje, dantyse ir kauluose, bei kraujo ląstelių sudėtyje. Be jo neįmanoma normali cholesterolio apykaita. Ši medžiaga pakrauna mūsų organizmą energija ir suteikia jėgų. Taigi, vartoti vitamino C papildus ir jo gausius maisto produktus yra būtina! Maistinis šio vitamino šaltinis – švieži vaisiai bei daržovės.

Kitas imunitetui itin svarbus vitaminas – D vitaminas. Jis dalyvauja imuninės sistemos, virškinimo, nervų, kraujodaros sistemų darbe. Vitaminas D (kolekalciferolis) yra riebaluose tirpus vitaminas, būtinas tinkamam kalcio pasisavinimui, be kurio neįmanoma mineralizacija ir kaulų augimas. Naujausi mokslininkų darbai įrodė, kad jis turi profilaktinį poveikį, galintį apsaugoti nuo širdies patologijų, cukrinio diabeto, onkologinių patologijų, depresijos. Nustatyta, kad nuo šio vitamino trūkumo kenčia beveik pusė žmonijos.

 

Vitaminas D vartojamas peršalimo, bronchito ir pneumonijos profilaktikai. Jis užtikrina imuninės sistemos funkcionalumą, organizmo atsparumą virusams ir patogeninėms bakterijoms. Teigiamas kalciferolio poveikis konkrečioms organizmo ląstelėms apsaugo jį nuo infekcinių ligų. Vitamino preparato apsauginiai faktoriai savo veiksmingumu yra panašūs į vakcinos nuo gripo poveikį. Taigi, akivaizdu, kad šaltuoju sezonu, kai vitamino D kiekis organizme mažėja (natūraliai šis vitaminas gaminasi odoje, saulės šviesoje), būtina papildyti savo mitybą šia medžiaga.

Kokias funkcijas vitaminai atlieka organizme?

Be reguliaraus vitaminų vartojimo ar jų patekimo į organizmą su maistu, žmogaus organizme yra neįmanoma pilnavertė medžiagų apykaita. Na, o optimali medžiagų apykaita yra pagrindinė fiziologinių procesų ir biocheminių reakcijų įgyvendinimo sąlyga. Jos metu vyksta:

  • Kraujo gamyba;
  • Optimalus nervų, imuninės, virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistemų veikimas;
  • Fermentų, hormonų sintezė;
  • Kūno apsauga nuo destruktyvaus poveikio toksinų, radionuklidų.

Vitaminų vertė medžiagų apykaitoje – milžiniška. Tuo pačiu, jie negali būti vadinami energijos šaltiniu arba sudėtiniu audinių elementu. Vitaminai laikomi mikronutrientais, nes jų kiekis aplinkoje ir maiste yra labai mažas.. Siekiant garantuoti, kad būtų užtikrintas pakankamas vitaminų kiekis organizme, reikėtų ne tik taisyklingai maitintis, bet ir vartoti maisto papildus. Mažiesiems taip pat svarbu vartoti vitaminus vaikams, nes vitaminų svarba organizmui mūsų atžaloms – neginčytina. Juk vaikų organizmas aktyviai formuojasi. Šiam procesui būtini tiek vitaminai, tiek kitos svarbios medžiagos, tokios kaip mikroelementai, aminorūgštys.

Grįžti atgal