Vaikščiojimo nauda sveikatai – neginčytina. Ėjimas yra nesudėtingas pratimas, kuriam nereikia jokios įrangos ir paprastai jį galima atlikti savo tempu, ir per pageidaujamą laiką. Tai puiki fizinė veikla žmonėms, turintiems antsvorio, vyresnio amžiaus asmenims arba ilgą laiką nesportavusiems. Vaikščiojimas – beveik kiekvienam tinkantis pratimas.

Kuo naudingas vaikščiojimas?

Apie tai, kuo naudingas vaikščiojimas, Carrie Latet kalbėjo: „Iš visų pačių archajiškiausių sporto rūšių vaikščiojimas vis dar išlieka efektyviausiu moderniu pratimu“. Skamba paradoksaliai, tačiau tai yra tiesa. Nepaisant to, kad vaikščiojimas siekia pirmųjų žmonių evoliucijos iš keturkojų į dvikojus gyvūnus laikus, ši sporto šaka moderniame pasaulyje įgauna naujas formas ir vilioja savo paprastumu. Atsirado greitasis ėjimas, šiaurietiškas vaikščiojimas ir kitos šios veiklos rūšys, traukiančios minias.

Tai nenuostabu, žinant, kad vaikščiojimas turi didžiulę naudą. 30-ies minučių pasivaikščiojimas per dieną pagerina širdies sveikatą, sumažina kūno riebalų perteklių, neleidžia priaugti svorio, stiprina kaulus, sumažina vėžio ir 2 tipo diabeto riziką, ir t. t. Eidami ugdome sveiką požiūrį į gyvenimą. Vaikščiojant svarbu neįnikti į rutiną. Ėjimas naujais takais, progreso stebėjimas ir kitokio paros laiko pasirinkimas pasivaikščiojimui gali paskatinti jus vaikščioti daugiau.

Be to, ėjimas gerina psichologinę sveikatą. Claudette Dudley teigimu, vaikščiojimas išvalo protą, praturtina sielą, pašalina stresą ir atveria akis į visiškai naują pasaulį. Tai išties teisingas pastebėjimas, nes, vaikščiojimas skatina endorfinų – „džiaugsmo hormonų“ – gamybą, kurie gerina nuotaiką ir net pasižymi analgeziniu (skausmą malšinančiu) poveikiu. Daugiau apie būdus pagerinti psichologinę savijautą skaitykite kitame mūsų straipsnyje.

Įsitikinkite tuo patys, skyrę laiką ilgesniam prasiėjimui iki darbo ar namų, toliau pastačius automobilį ar išlipus iš viešojo transporto stotele anksčiau. Kuo daugiau žingsnių, tuo geresnė nuotaika! Tačiau, jeigu jaučiate nuolatinę įtampą ir nuotaikos nebuvimą, jums būtina papildyti mitybą svarbiausiomis kokybiškam smegenų darbui aminorūgštimis, kurios, be kita ko, puikiai tinka asmenims, kurie jaučia nuovargį ir energijos trūkumą ar raumenų skausmą po sunkaus darbo, ar fizinės treniruotės.

Vaikščiojimo nauda skirtingoms organizmo funkcijoms

Vaikščiojimas yra naudingas širdies sveikatai. Jis taip pat gerina kraujotaką. Padidėjęs pulsas, išėjus pasivaikščioti, mažina kraujospūdį ir treniruoja širdį. Remiantis tyrimais, žmonės, kurie vaikšto 30 minučių per dieną, gali sumažinti insulto riziką 20%, o jei vaikščiodami padidinsite tempą, rizika sumažės 40%.

Ėjimas taip pat svarbus stipriems kaulams ir sveikiems sąnariams. Vaikščiojimas gali sulėtinti ir net sustabdyti kaulų retėjimą žmonėms, sergantiems osteoporoze. Taip pat, buvo atliktas moterų, išgyvenančių menopauzės laikotarpį, tyrimas, kuris atskleidė, kad kasdienis 30-ies minučių pasivaikščiojimas klubo lūžių riziką sumažino 40%. Vaikščiojant nuolat veikia sąnariai, pagerėja jų aprūpinimas krauju, o tai ypač naudinga žmonėms, sergantiems raumenų ir kaulų sistemos ligomis.

Išeiti į žygį verta ir siekiantiems ilgaamžiškumo. Tyrimai rodo, kad penkiasdešimties ir šešiasdešimties metų žmonės, kurie reguliariai vaikšto didesnius atstumus, per ateinančius aštuonerius metus miršta 35 % rečiau nei jų bendraamžiai, kurie nesportuoja. Jums gali pasirodyti, kad gydytojų patarimai daugiau vaikščioti yra tuščios kalbos. Tačiau tai – ne tiesa. Vaikščiojimo įtaka ilgaamžiškumui patvirtinta moksliniais tyrimais. Mirtingumas dėl daugelio galimų priežasčių 51 proc. mažesnis tiems, kurie nueina 8000 žingsnių, palyginus su tais tiriamaisiais, kurie per dieną nueina tik 4000 žingsnių ar mažiau.

Vaikščiojimo nauda fiziniam pasirengimui

Vaikščiojimas gali pasirodyti paprastu pratimu, tačiau tai puikus būdas pagerinti fizinę formą. Ėjimas, bendrais terminais kalbant, turi tokią pat naudą kaip kardio pratimai. Buvo įrodyta, kad kasdieniai pasivaikščiojimai skatina raumenų hipertrofiją (raumenų ląstelių dydžio augimą ir padidėjimą). Taigi – ir augančią fizinę jėgą bei ištvermę. Be to, ar žinojote, kad palaikyti normalią raumenų sintezę, bei raumenų funkciją padeda toks gyvybiškai svarbus komponentas, kaip magnis, dalyvaujantis ir ląstelių dalijimosi procese.

Jau šiek tiek užsiminėme, kad vaikštant svarbu neįnikti į monotoniją – naudinga paįvairinti įprastų pasivaikščiojimų būdą. Pasitelkite šiaurietiško ėjimo lazdas, padidinkite ėjimo intensyvumą, pamėginkite papildyti įprastą užsiėmimą svoriais ar tiesiog vaikščiokite pasilenkę. Tokie paįvairinimai geba atnešti kur kas didesnę ėjimo naudą. Be to, svarbu paminėti, kad vidutinio amžiaus žmonės, kurie ėjimu užsiimdavo 12 savaičių iš eilės, pademonstravo maksimalios ištvermės vaikštant pagerėjimą 77 proc.

Taigi, vaikščiojimo nauda sveikatai – akivaizdi! Ši veikla didina ištvermę ir padeda auginti raumenų masę, tokiu būdu, stiprindama fizinę ištvermę. Be to, vaikščiojimas naudingas ir psichologinei sveikatai. Jis skatina endorfinų – „džiaugsmo hormonų“ – gamybą. Na, o pasitelkus įvairius šios veiklos paįvairinimo būdus, galima pasiekti dar įspūdingesnių rezultatų.

Grįžti atgal